- žmogėjimas
- žmogė́jimas sm. (1) DŽ, NdŽ → žmogėti: Ankstesnėse žmogėjimo stadijose į pirmą vietą iškilo grupinė, o vėliau socialinė atranka sp. Tarp žemės tvarinių vienintelis esi [,žmogau,] per svają kylantis žmogėjimo pakopom! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.